Būk saugus elektroninėje erdvėje!

„Bitcoin” technologija

*spausdinti*

„Bitcoin” (angl. bit ir coin, bitas ir moneta) – decentralizuota elektroninių pinigų sistema, pagrįsta viešojo ir privačiojo rakto kriptografija ir „P2P” technologija. „P2P“ esminis principas – tinklo nariai yra klientas ir serveris vienu metu. „Bitcoin“ sukūrė asmuo ar asmenų grupė, kurio (-ios) slapyvardis yra Satosi Nakamoto.

 

Straipsnyje vartojami terminai:

  • „bitcoin“ (mažąja raide) ir bitkoinas – elektroninės valiutos vienetas;
  • piniginė – nedidelis failas bitkoinų valdymo programoje, kuriame saugomas vienas ar keli privatūs raktai, su kuriais susieti piniginės savininko turimi bitkoinai;
  • piniginės adresas (toliau – adresas) – viešojo rakto, atitinkančio privatųjį raktą, santrauka (angl. hash), kurios dydis – iki 34 simbolių; banko sąskaitos nr. analogas (jei piniginėje saugomi 5 privatūs raktai, adresų bus irgi 5);
  • kliringas – nepiniginis atsiskaitymas tarp valstybių, kompanijų, įmonių už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, vertybinius popierius ir kt. įvykdžius užskaitą;
  • kriptovaliuta (angl. cryptocurrency) – „bitcoin“, „litecoin“ ir daugelis kitų elektroninių valiutų, kurios remiasi „Bitcoin“ technologija;

 

„Bitcoin“ infrastruktūrai palaikyti naudojama šios valiutos turėtojų kompiuterių ir specialių prietaisų skaičiavimo galia. Skaičiavimo prietaisai taip pat atlieka naujų bitkoinų emisiją (išleidimą) pagal griežtai nustatytas taisykles. Maksimalus bitkoinų skaičius – 21 mln. (žr. 1 pav.), todėl „Bitcoin“ ekonomika yra defliacinio tipo (pinigai brangsta prekių ir paslaugų atžvilgiu). Jokia šalis negali keisti bazinių sistemos veikimo principų, įskaitant ir maksimalų bitkoinų skaičių.

 

1 pav. Išleistų (sugeneruotų) bitkoinų skaičius pagal metus

 

Pirmas bitkoinų gavimo būdas yra pirkimas. Pirkti galima biržose, iš privataus arba juridinio asmens. Pirkimas biržoje nėra itin saugus pirkimo būdas (pvz., neseniai bankrutavo žinoma „MtGox“ birža). Antras bitkoinų gavimo būdas – „kasyba“ (angl. mining). Skaičiavimo prietaisai, sąveikaudami su specialia programa, atlieka sudėtingus skaičiavimus, kurie laikui bėgant vis sudėtingėja. Minėti skaičiavimai patvirtina per kelias paskutines minutes įvykusius bitkoinų pervedimus. Šiuo metu naudoti savo kompiuterio skaičiavimo galios visiškai neapsimoka, todėl naudojami specialūs prietaisai (žr. 2 pav.). „Kasyba“ skirta tik įsigilinusiems į „Bitcoin“ technologiją žmonėms.

 

2 pav. „ASIC“ prietaisas

 

„Bitcoin“ tinkle kiekvienas pervedimas yra viešas ir jo tikrumą patvirtina skaičiavimo prietaisai. Bitkoinų pervedimai sudaro grandinę. Naudojantys oficialią „Bitcoin“ programą turi visų (nuo 2009 m.) pervedimų grandinės kopiją (jos dydis ~ 20 GB). Bet koks asmuo, turintis prieigą prie interneto, gali pamatyti, kiek bitkoinų yra nukreipta tam tikru adresu. Pvz., adresu 1933phfhK3ZgFQNLGSDXvqCn32k2buXY8a buvo pervesta 111 tūkst. bitkoinų. Svarbu pažymėti, kad tik piniginės turėtojas gali naudoti jo piniginės adresu pervestus bitkoinus. Kadangi piniginių (ir adresų) savininkai nėra žinomi (išskyrus tuos, kurie patys tai paviešina), operacijos su bitkoinais yra anoniminės.

 

Keletas faktų apie „Bitcoin“:

  • technologija pasirodė rinkoje 2009 m. pradžioje;
  • programos, naudojančios „Bitcoin“ protokolą, išeities tekstas yra atviras ir prieinamas bet kam;
  • 2016 m. spalio 25 d. išleistų bitkoinų skaičius – beveik 16 mln;
  • 2016 m. spalio 25 d. 1 bitkoino kaina buvo apie 604 Eur.

 

Teisinis „Bitcoin“ statusas kai kuriose šalyse:

  • Lietuvos bankas neprižiūri ir nereguliuoja tokių valiutų kaip bitkoinas. Plačiau – http://www.lb.lt/n22642/ispejimas_bitcoin.pdf 
  • Kroatijos, Danijos, Švedijos, Pietų Korėjos, Japonijos vyriausybės arba centriniai bankai pareiškė, kad nedraus ir nereguliuos šios technologijos.
  •  Vokietijos finansų ministerija paskelbė, kad bitkoinai negali būti vertinami kaip elektroninė arba kitos šalies valiuta, tačiau gali būti naudojama kliringo operacijoms vykdyti.
  • Singapūro mokesčių inspekcija bitkoinus laiko preke ir tapatina monetų pirkimą ir pardavimą su programinės įrangos arba muzikos pirkimu ir pardavimu.
  • Kinijos Liaudies Respublikos bankas uždraudė Kinijos finansinėms kompanijoms vykdyti operacijas su bitkoinais, o fiziniai asmenys gali juos pirkti ir parduoti.
  • 2013 m. lapkritį JAV Senate vyko posėdžiai apie „Bitcoin“ technologiją, kurių metu buvo nuspręsta ne drausti kriptovaliutas, o reguliuoti jas.
  • Rusijos centrinis bankas 2014 m. sausio pabaigoje paskelbė, kad Rusijos rublių ir kitų šalių valiutos keitimas į bitkoinus bus laikomas abejotino pobūdžio veiksmu, kuris gali būti susijęs su terorizmu.
  • 2014 m. kovo mėn. Danijos mokesčių inspekcija paskelbė, kad operacijos su bitkoinais neapmokestinamos.

 

Oficialią bitkoinų valdymo programą galima parsisiųsti adresu https://bitcoin.org/en/download. Prireiks ne mažiau vienos paros, kol ši programa gaus iš tinklo visą pervedimų grandinę. „Multibit“ programai pakanka kelių minučių, nes ji atsiunčia tik pervedimų grandinės pabaigą (https://multibit.org). Papildomą techninę informaciją galite gauti lietuviškoje interneto svetainėje http://bitcoinlt.org/. Pirkti ir parduoti bitkoinus galite lietuviškose svetainėse  www.bitmarket.lt, https://lt.coingate.com.   Įstaigų, kuris priima bitkoinus mainais į prekes arba paslaugas, pasaulinį žemėlapį rasite http://coinmap.org. Taip pat galite įvesti į Google paiešką „bitcoin shop“.

 

Bitkoinų turėjimo ir naudojimo grėsmės:

  • smarkūs kurso svyravimai;
  • neužšifruotos piniginės vagystė;
  • masinė vagystė (įsilaužėlių ataka), jei piniginę turite vienoje iš biržų (per 3 metus iš 40 biržų užsidarė net 18 ir tik dalis jų grąžino lėšas vartotojams, žr. http://fc13.ifca.ai/proc/1-2.pdf);
  • užšifruotos piniginės slaptažodžio praradimas;
  • pačios piniginės praradimas (jei nėra atsarginės kopijos).

 

Jei nusprendėte turėti bitkoinų ir jums rūpi elektroninių lėšų saugumas, turite:

  • naudoti savo kompiuteryje, o ne svetainėse esančią piniginę;
  • užšifruoti savo piniginę ir saugoti jos kopijas keliose vietose;
  • patikimai saugoti piniginės slaptažodį (jei jis nėra ilgas, įsiminti);
  • laikytis įprastų kompiuterių saugumo taisyklių (legalios programinės įrangos naudojimas ir nuolatinis atnaujinimas, antivirusinės programos naudojimas ir t.t.).
Užduokite mums klausimą

Dienos klausimas

Kiek skirtingų slaptažodžių naudojate prisijungimui prie įvairių el. paslaugų?
Rezultatai

 

Naujienų prenumerata

Užsisakyti