Būk saugus elektroninėje erdvėje!

Piratavimas

*spausdinti*

Dauguma kūrinių, kurias įsigyjate, turi autorius, kurių teisės yra saugomos įstatymų. Su įsigytais kūriniais negalima elgtis kitaip, negu leidžia autorių teises ginantys įstatymai. Jų negalima laisvai kopijuoti ir platinti, nes tai įstatymo požiūriu yra neteisėta. Autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai (knygos, straipsniai, muzikos kūriniai, audiovizualiniai kūriniai, fotografijos, architektūros kūriniai taip pat kompiuterių programos ir kt.)

Autorių teisės skirstomos į turtines ir neturtines. Neturtinės autoriaus teisės negali būti perduotos kitiems asmenims. Turtinės autoriaus teisės gali būti perduotos ar parduotos. Autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

Lietuvoje autorių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas taip pat Baudžiamojo kodekso 192 straipsnis bei Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnis. ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO už autorių teisių pažeidimus numatytos baudos nuo 280 iki 600 eurų su kūrinio neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu. Baudžiamajame kodekse už autorių teisų pažeidimus numatyti viešieji darbai, baudos, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Labiausiai paplitusios autorių teisių pažeidimo formos yra klastojimas ir piratavimas. Toliau straipsnyje apžvelgsime piratavimo reiškinį.

 

Klastojimas – tai viena iš neteisėtos veiklos formų, kai intelektinės nuosavybės objektai yra atgaminami, pakeičiami netikrais arba pagaminami iš naujo ir platinami tokiu pavidalu, kuris yra labai panašus arba praktiškai identiškas originaliam produktui. Klastotė dažnai būna labai panaši į originalą. Stengiamasi, ne tik nukopijuoti patį produktą, bet ir jo įpakavimą, vartotojo instrukciją, logotipą, etiketę, saugumo elementus ir kt.

Piratavimas – neteisėtas (neturint autoriaus teisių) kūrinių panaudojimas, juos modifikuojant, kopijuojant, platinant, padarant viešai prieinamais ir pan. 

 

Pagrindinės piratavimo formos

Piratavimas internete – tai interneto naudojimas neteisėtai kopijuojant ar platinant nelicencijuotą programinę įrangą, vaizdo, garso failus ir kt. Perkant internete turi būti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir perkant kompaktinį diską ar kitą kūrinį parduotuvėje. Pagrindiniai piratavimo būdai internete:

  • Tinklalapiai, kuriuose suteikiama galimybė atsisiųsti arba pasidalinti nelegalia programine įranga, vaizdo, garso failais ir kitą piratinę produkciją;
  • Interneto aukcionai, kuriuose siūloma pirkti piratinę produkciją;
  • „Peer-to-peer“ (P2P) tinklai, kurie suteikia galimybę keistis nelegalia programine įranga. Taip pat – vaizdo, garso failais ir kt. 
  •  El. laiškai, kuriuose siūloma įsigyti piratinių produktų.

Galutinio kompiuterių vartotojo piratavimas. Šiam piratavimo tipui priskiriama:

  •  Vieno kompiuterio licencijos kopijos panaudojimas kituose kompiuteriuose;
  •  Kompiuterių programų atnaujinimas neturint galiojančios licencijos;
  •  Diskų kopijų darymas platinimui;
  • Programinės įrangos versijos, skirtos akademiniam arba asmeniniam naudojimui, pritaikymas komercinėms reikmėms;
  • Apsikeitimas kompaktiniais diskais darbo vietoje arba už jos ribų.

Neteisėtas programinės įrangos įdiegimas kompiuterių kietuosiuose diskuose. Šį būdą dažniausiai taiko kompiuterių technika prekiaujančios įmonės, stengdamosis įtikti pirkėjui. Pirkėjas nusiperka kompiuterį, kuriame jau yra įdiegta daug nelegalių programų, vaizdo, garso failų, bet negauna jų autentiškumą patvirtinančių dokumentų, licencijų, kompaktinių diskų.

Neteisėtas perpardavimas. Perpardavinėtojas gali būti, tiek privatus asmuo, tiek įmonė. Perpardavinėtojai nenaudoja prekės ar paslaugos pagal paskirtį, jų tikslas yra uždirbti iš perparduodamos prekės ar paslaugos.

 

Kodėl platinama piratinė programinė įranga?

Piratinės programinės įrangos platintojai šią programinę įrangą platina siekdami užsidirbti. Kadangi piratinės programos yra „kaip ir nemokamos“, todėl dalis uždarbio ateina per įvairius portalus, skirtus piratiniam turiniui apsikeisti – masiškas lankytojų srautas gali atnešti nemažą pelną iš reklamų rodymo. Alternatyvus arba papildomas uždarbiavimo būdas yra kenkėjiškos programinės įrangos platinimas kartu su piratinėmis programinės įrangos kopijomis: labai dažnai programų apsaugai ,,nulaužti“ skirtos programos be šios funkcijos atlieka ir kompiuterio užkrėtimą kenkėjiška programine įranga su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis duomenų saugumui ir privatumui. Piratinėse operacinių sistemų kopijose taip pat gali būti iš anksto įskiepijama kenkėjiška programinė įranga, siekiant įsitvirtinti piratinę kopiją naudojančių vartotojų kompiuteriuose bei uždirbti iš juose esančios informacijos pardavimo.


Kodėl verta naudoti legalią programinę įrangą?

  • Už nelegalios programinės įrangos naudojimą pagal LR galiojančius teisės aktus taikoma administracinė, baudžiamoji atsakomybė;
  • Legali programinė įranga bus kokybiška ir leis maksimaliai išnaudoti jos galimybes;    
  • Pirmieji gausite programos atnaujinimus iš programų gamintojų;
  • Jeigu programos atnaujinimas mokamas, jums bus pritaikyta ženkli nuolaida;
  • Remsite programinės įrangos gamintojus, kurie galės kurti naujas programas, padedančias efektyviau valdyti verslą;
  • Apsaugosite savo kompiuterį nuo kenkėjiškos programinės įrangos.

 

Statistika

1 pav. Programinės įrangos piratavimo rodikliai pagal regionus 2013 metais. Šaltinis: www.bsa.org

 

 2 pav. Piratinės programinės įrangos naudojimas Lietuvoje ir pasaulyje 2013 metais. Šaltinis: www.bsa.org

 

Visą BSA ataskaitą galite rasti čia.

Užduokite mums klausimą

Dienos klausimas

Ar naudojate dviejų faktorių (žingsnių) autentifikaciją prisijungti prie el. paslaugų?
Rezultatai

 

Naujienų prenumerata

Užsisakyti