Daugybei gyvenimo aspektų vis greičiau keliantis į internetą, tenka iš naujo prisiminti pagrindines taisykles, padedančias išlikti saugiems virtualioje erdvėje. Per pastaruosius metus reikšmingai padidėjo incidentų internete skaičius – 2020 metais „Vaikų linija“ sulaukė net trečdaliu daugiau vaikų skambučių ir žinučių, susijusių su nemaloniomis patirtimis virtualiose erdvėse. Siekdami edukuoti šalies vaikus, socialinis tinklas „Facebook“ ir emocinę paramą vaikams ir paaugliams telefonu bei internetu teikianti „Vaikų linija“ suvienijo jėgas ir dalijasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo pavojų.
1. Atsakingai dalinkitės asmenine informacija
Svarbu apgalvoti, kuo dalijatės ir kas mato šią informaciją. Pavyzdžiui, vieta, kurioje lankomės, – ar tai būtų renginys, restoranas ar vakarėlis – tapo jau įprastu dalyku, kuriuo žmonės giriasi internete. Paklauskite savęs: ar visada turite parodyti kitiems, kur esate? Atminkite, kad ši informacija gali tapti prieinama daugeliui žmonių, įskaitant ir nepažįstamus asmenis. Todėl tokie asmeniniai duomenys turėtų būti tinkamai apsaugoti.
Paskelbę įrašą „Facebook“, visada galite kontroliuoti, kas gali matyti jūsų nuotrauką, vaizdo įrašą ar kitokio tipo pranešimą. Tereikia prieš paskelbiant įrašą pasirinkti gavėjų grupę, pavyzdžiui, draugus, artimiausius draugus arba draugus, išskiriant pasirinktus žmones. Taip pat galite padaryti įrašą matomą visiems. Atminkite, kad jei įrašą padarysite matomą visiems, jį galės matyti ir ne jūsų draugai.
2. Žinokite, kaip tvarkyti savo draugų sąrašą
Kaip ir realiame gyvenime, „Facebook“ tinkle tikriausiai turite daug pažįstamų ir draugų. Tad apsvarstykite, ar tikrai norite žinoti viską apie tai, ką jie visi šiuo metu veikia ir kas jiems patinka? Jei turite draugą, kurio žinučių nebenorite matyti, visada galite nustoti jį sekti arba paslėpti pasirinktą profilį, pavyzdžiui, 30-iai dienų. Tai nereiškia, kad nustojate būti draugais tinkle, tiesiog jo įrašai nebebus rodomi jūsų naujienų sraute. Vis tiek galėsite rašyti vieni kitiems ir liksite draugais „Facebook“.
Kartais pasitaiko ir tokių situacijų, kai su žmogumi nebenorite palaikyti kontakto. Tada galite naudoti savo „Facebook“ paskyros funkciją „Blokuoti“ (angl. „Block“). Užblokuotas asmuo negalės jums parašyti ar matyti jūsų įrašų. Taip pat jis nebegalės jūsų pažymėti nuotraukose ar pranešimuose, pakviesti į renginius ar grupes ar pridėti prie draugų. Blokavimas yra abipusis, todėl taip pat negalėsite matyti dalykų, kuriuos skelbia užblokuotas asmuo, bei negalėsite jam parašyti.
3. Apsaugokite savo paskyrą
„Facebook“ egzistuoja įvairūs įrankiai, skirti jūsų paskyros saugumui užtikrinti. Norėdami įsitikinti, ar jie yra įjungti ir veikia, eikite į „Nustatymus“ (angl. „Settings“) ir spustelėkite „Sauga ir prisijungimas“ (angl. „Security and Login“).
Programėlė jus gali informuoti apie bandymus prisijungti prie paskyros iš įrenginio, kurio anksčiau nesate naudojęs ar naudojusi. Pavyzdžiui, prisijungus prie „Messenger“, „Facebook“ ar „Instagram“ paskyros iš naujo telefono ar kito įrenginio, galite būti įspėti atskira žinute pranešimų (angl. „Notifications“) langelyje. Taigi, jei prie jūsų profilio prisijungė kažkas kitas, jūs galite iškart reaguoti, pavyzdžiui, laikinai užblokuoti savo paskyrą.
Kitas svarbus saugumo nustatymas, kuriuo turėtų pasirūpinti kiekvienas, – dviejų žingsnių autentifikacija. Ją įjungus, jūsų prašoma įvesti specialų saugos kodą kiekvieną kartą, kai bandote prisijungti prie „Facebook“ iš naujo kompiuterio, telefono ar naršyklės. „Facebook“ nustatymų sekcijoje, skirtuko „Saugumas ir prisijungimas“ skiltyje „Kur esate prisijungę“ (angl. „Where you are logged in“) yra visų naršyklių ir įrenginių, kurie pastaruoju metu buvo naudojami prisijungiant prie paskyros, sąrašas. Norėdami atsijungti nuo bet kurio iš jų, tiesiog pasirinkite jį dešinėje pusėje paspaudę tris taškelius ir spustelėkite „Atsijungti“ (angl. „Log out“).
4. Žinokite, kaip elgtis, pastebėjus netinkamą ar žalingą turinį internete
Žalingas turinys – tai įvairus pornografinio, smurtinio, neapykantą kurstančio arba savižalą propaguojančio pobūdžio informacija internete. Su tokiu turiniu galite susidurti visiškai atsitiktinai, naršydami, ieškodami jums įdomios informacijos, dairydamiesi po jums įdomių žmonių profilius.
Natūralu, kad susidūrus su netinkamu turiniu, gali kilti įvairių jausmų: jus gali apimti pasišlykštėjimas, baimė, nerimas ar gėda. Pirmas dalykas, ką reikia daryti, – nelaikyti šių jausmų savyje, o pasikalbėti su kažkuo, su kuo galite pasidalinti šia nemalonia patirtimi. Taip pat labai svarbu apie pastebėtą netinkamą informaciją pranešti, pavyzdžiui, socialinio tinklo administracijai. „Facebook“ į beveik kiekvieną turinio elementą įtraukia nuorodą, skirtą pranešti apie piktnaudžiavimą, patyčias, priekabiavimą ir kitas problemas. Norėdami pranešti apie netinkamą įrašą, spustelėkite įrašo viršuje, dešinėje pusėje, ir pasirinkite parinktį, kuri geriausiai apibūdina problemą, tada vykdykite ekrane pateikiamas instrukcijas. Taip pat galite kreiptis į interneto karštąją liniją svarusinternetas.lt.
5. Atminkite, kur galite kreiptis pagalbos
Pasitaiko įvairių blogų situacijų. Niekas jų nenori, tačiau pažeidus jūsų privatumą ar susidūrus su neapykantos kalba ar patyčiomis, atminkite, kad jums padėti gali ir jūsų artimieji, šeima ar emocinę paramą teikianti „Vaikų linija“ (vaikulinija.lt). Nebijokite prašyti pagalbos. Apie netinkamą ar jus įžeidžiantį turinį praneškite socialinio tinklo administratoriui, spustelėję mygtuką „Pranešti“ (angl. „Report“). Apie tai vertėtų pranešti ir interneto karštajai linijai svarusinternetas.lt.
Šaltinis: ELTA
