Dažniausiai pasitaikančios sukčiavimo schemos
Žemiau yra pateiktos „klasikinės“ sukčiavimo schemos. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi nusikalstamas pasaulis nuolatos atranda vis naujų būdų išvilioti pinigus.
Netikra el. parduotuvė – bene populiariausias sukčiavimo būdas. Nusikaltėlis ar jų grupė sukuria interneto svetainę su skambiu pavadinimu. Tokia svetainė vizualiai dažniausiai atrodo ganėtinai patraukliai ir nesukelia įtarimų. Svetainės adreso vardas ar pavadinimas gali būti panašus į realiai egzistuojančios normalios elektroninės parduotuvės adresą. Tokioje parduotuvėje siūlomų „prekių“ asortimentas gali atrodyti realistiškai ir būti gan platus, kadangi sukčiai gali automatiniu būdu įkelti nors ir dešimtis tūkstančių skirtingų prekių aprašymų iš pvz. normalios el. parduotuvės. Netikros parduotuvės tikslas – per kuo trumpesnį laiką gauti kuo daugiau pinigų iš patiklių žmonių, o vienintėlis būdas tai padaryti yra per ženkliai mažesnes kainas. Beabejo, pernelyg žemos kainos sukelia įtarimą, todėl šalia to yra sugalvojamas ir pasiteisinimas: atidarymo proga, x metų jubiliejus ar naujos siuntos gavimas iš bankrutuojančio tiekėjo.
Pirkimo procesas gali nesukelti įtarimo, tačiau pervedę pinigus nieko negausite.
Netikros el. parduotuvės požymiai:
- Įtartinai žemos kainos
- Parduotuvės interneto vardas yra panašus (vizualiai arba skambesiu) į žinomos el. parduotuvės pavadinimą.
- Perkant niekur nefigūruoja įmonės pavadinimas, o nurodomas fizinis asmuo ir jo banko sąskaitos numeris. Arba yra pasiteisinimas kodėl pinigus reikia pervesti būtent fiziniam asmeniui. Žinoma, nurodytas įmonės pavadinimas irgi nesuteikia jokios garantijos, kadangi įmonė gali būti įkurta sukčiavimo tikslais arba neegzistuoti.
- Internete ieškant informacijos apie parduotuvę jaučiamas tokios informacijos trūkumas. Verta pastebėti, kad sukčiai gali numatyti tokį Jūsų žingsnį ir sukurti „teigiamą parduotuvės įvaizdį internete“
- Parduotuvės domeno vardas užregistruotas „neseniai“
- Nėra galimybės atsiskaityti grynais pristačius prekę, arba toks atsiskaitymo būdas dirbtinai nepatogus (pvz. nelogiška kaina galioja tik perkant internetu ir apmokant pavedimu)
Šis požymių sąrašas nėra baigtinis, tačiau jei planuojate pirkti el. parduotuvėje, kuri atitinka dalį paminėtų požymių, įvertinkite pinigų praradimo riziką.
Parduotuvė ar paslaugų svetainė skirta išvilioti duomenis – tokio tipo netikros el. parduotuvės ar paslaugų svetainės yra skirtos išvilioti duomenis iš vartotojo. Tokia parduotuvės imitacija gali siūlyti naudą vartotojui už itin mažą kainą ar simbolinę kainą – pavyzdžiui, norint pusvelčiui naudotis paslauga tereikia užsiregistruoti svetainėje, nurodyti asmens bei kreditinės kortelės duomenis (galbūt net nuskenuoti pasą) ir tiek – nusikaltėliai jau turi tai ko jiems reikia. Turėdami kortelės bei asmens duomenis nusikaltėliai gali jais pasinaudoti arba juos parduoti kitiems asmenims.
Paslėptų mokesčių taikymas – užsisakant iš tokio tipo sukčiavimui skirtų svetainių prekių kainos gali būti nedidelės, o pačių parduotuvių veikla gali būti santykinai legali – t.y. užsakytą prekę jūs galbūt ir gausite. Kabliukas yra tame, kad vykdant užsakymą, jo formavimo pabaigoje kur nors nedidelėmis raidėmis gali būti parašyta (arba ne) apie papildomus didelės piniginės išraiškos mokesčius „už pakavimą“, „už operatyvumą“ ar pan. Taigi pirkėjas už 40 eurų įsigydamas 50 eurų vertės prekę gali nepastebėti 20 eurų papildomo mokesčio.
Nekokybiškų ar padirbtų prekių pardavimas – pasitaiko atvejų, jog pirkėjai įsigyja nekokybiškas ar aprašymo bei pateiktų fotografijų neatitinkančias prekes. Variacija – pirkėjui atsiunčiamas nesusijęs, bet panašus pagal svorį daiktas (pvz. vietoje kompiuterio – plyta), pirkėjas pasirašo siuntos dokumentus ją gaudamas ir vėliau neturi kaip įrodyti, jog tikrai negavo norimo daikto arba susitaiko su tuo.
Spąstai neapdairiems pirkėjams – populiarėjantis būdas, kol kas labiau aktualus užsienio el. aukcionuose ar skelbimų portaluose. Pailiustruokime pavyzdžiu: už nedidelę kainą yra tarsi siūlomas norimas daiktas, pateikiamos nuotraukos. Tačiau kažkur nedideliu šriftu parašyta, jog iš tiesų pardavėjas parduoda to daikto nuotrauką arba dėžutę. Arba toks perspėjimas yra aiškiai matomas, tačiau pirkėjas galbūt nelabai gerai moka kalbą, kuria parašytas skelbimas.