Būk saugus elektroninėje erdvėje!

Reglamentavimas

*spausdinti*

Lietuvoje Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Minėtos įstatymo nuostatos pažeidžiamos siunčiant nepageidaujamus el. pašto pranešimus. Šio įstatymo 69 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo tokiam duomenų naudojimui, siunčiant kiekvieną žinutę. Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę arba nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą. Šių nuostatų priežiūra pavesta Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

 

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyta bendra nuostata, kad asmens duomenys tiesioginės rinkodaros tikslu gali būti tvarkomi tik esant išankstiniam duomenų subjekto (fizinio asmens) sutikimui. Už šios nuostatos pažeidimą Lietuvos Respublikos ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 83 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė nuobauda – bauda amenims nuo 150 iki 580 eurų, o esant pakartotiniam pažeidimui – nuo 550 iki 1200 eurų.

 

Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad  reklama  telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos tikslais vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Už šios nuostatos pažeidimą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali skirti baudą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 144 straipsnio 4 dalį – nuo 140 iki 300 eurų (už pakartotinį pažeidimą pagal to paties straipsnio 5 dalį – nuo 300 iki 560 eurų).


Išvada: Lietuvoje nepageidaujamų elektroninių laiškų atžvilgiu yra įtvirtinta vadinamoji „opt-in“ sistema, o tai reiškia, kad norint siųsti komercinį elektroninį paštą, trumpąsias žinutes, vaizdo ir garso pranešimus ar pan. turi būti gautas išankstinis tokio pranešimo gavėjo sutikimas.

Užduokite mums klausimą

Dienos klausimas

Kiek skirtingų slaptažodžių naudojate prisijungimui prie įvairių el. paslaugų?
Rezultatai

 

Naujienų prenumerata

Užsisakyti