Autorinių kūrinių, kuriuos įsigyjate, teisės yra saugomos. Su jais negalima elgtis kitaip, negu leidžia autorių teises ginantys įstatymai. Jų negalima laisvai kopijuoti ir platinti, nes tai įstatymo požiūriu yra neteisėta. Autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai (knygos, straipsniai, muzikos kūriniai, audiovizualiniai kūriniai, fotografijos, architektūros kūriniai taip pat kompiuterių programos ir kt.).
Autorių teisės skirstomos į turtines ir neturtines. Neturtinės autoriaus teisės negali būti perduodamos kitiems asmenims. Turtinės autoriaus teisės gali būti perduodamos ar parduodamos. Autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.
Lietuvoje autorių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, taip pat Baudžiamojo kodekso 192 straipsnis bei Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnis. Administracinių nusižengimų kodekse už autorių teisių pažeidimus numatytos baudos nuo 280 iki 600 eurų su kūrinio neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu. Baudžiamajame kodekse už autorių teisų pažeidimus numatyti viešieji darbai, baudos, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Labiausiai paplitusios autorių teisių pažeidimo formos yra klastojimas ir piratavimas. Toliau straipsnyje apžvelgsime piratavimo reiškinį.
Klastojimas – tai viena iš neteisėtos veiklos formų, kai intelektinės nuosavybės objektai yra atgaminami, pakeičiami netikrais arba pagaminami iš naujo ir platinami tokiu pavidalu, kuris yra labai panašus arba praktiškai identiškas originaliam produktui. Klastotė dažnai būna labai panaši į originalą. Stengiamasi, ne tik nukopijuoti patį produktą, bet ir jo pakuotę, vartotojo instrukciją, logotipą, etiketę, saugumo elementus ir kt.
Piratavimas – neteisėtas (neturint autoriaus teisių) kūrinių panaudojimas, juos modifikuojant, kopijuojant, platinant, padarant viešai prieinamus ir pan.
Pagrindinės piratavimo formos
Piratavimas internete – tai interneto naudojimas neteisėtai kopijuojant ar platinant nelicencijuotą programinę įrangą, vaizdo, garso failus ir kt. Perkant internete turi būti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir perkant kompaktinį diską ar kitą kūrinį parduotuvėje. Pagrindiniai piratavimo būdai internete:
- tinklalapiai, kuriuose suteikiama galimybė atsisiųsti arba pasidalinti nelegalia programine įranga, vaizdo, garso failais ir kitą piratinę produkciją;
- interneto aukcionai, kuriuose siūloma pirkti piratinę produkciją;
- P2P tinklai (angl. Peer-to-peer), kurie suteikia galimybę keistis nelegalia programine įranga, taip pat – vaizdo, garso failais ir kt.;
- el. laiškai, kuriuose siūloma įsigyti piratinių produktų.
Galutinio kompiuterių naudotojo piratavimas. Šiam piratavimo tipui priskiriama:
- vieno kompiuterio licencijos kopijos panaudojimas kituose kompiuteriuose;
- kompiuterių programų atnaujinimas neturint galiojančios licencijos;
- diskų kopijų darymas platinimui;
- programinės įrangos versijos, skirtos akademiniam arba asmeniniam naudojimui, pritaikymas komercinėms reikmėms;
- apsikeitimas kompaktiniais diskais darbo vietoje arba už jos ribų.
Neteisėtas programinės įrangos įdiegimas kompiuterių kietuosiuose diskuose. Šį būdą dažniausiai taiko kompiuterių technika prekiaujančios įmonės, stengdamosis įtikti pirkėjui. Pirkėjas nusiperka kompiuterį, kuriame jau yra įdiegta daug nelegalių programų, vaizdo, garso failų, bet negauna jų autentiškumą patvirtinančių dokumentų, licencijų, kompaktinių diskų.
Neteisėtas perpardavimas. Perpardavinėtojas gali būti, tiek privatus asmuo, tiek įmonė. Perpardavinėtojai nenaudoja prekės ar paslaugos pagal paskirtį, jų tikslas yra uždirbti iš perparduodamos prekės ar paslaugos.
Kodėl platinama piratinė programinė įranga?
Piratinės programinės įrangos platintojai šią programinę įrangą platina siekdami užsidirbti. Už piratines programas niekas nemoka, tačiau dalis uždarbio gaunama per įvairius portalus, skirtus apsikeisti piratiniu turiniu – masinis lankytojų srautas tokiuose portaluose, gali atnešti nemažą pelną iš reklamų rodymo. Alternatyvus arba papildomas uždarbiavimo būdas yra kenkėjiškos programinės įrangos platinimas kartu su piratinėmis programinės įrangos kopijomis: labai dažnai programų apsaugai ,,nulaužti“ skirtos programos ne tik „nulaužia“, bet ir užkrečia kompiuterį kenkėjiška programine įranga, kuri kelia pavojų duomenų saugumui ir privatumui. Piratinėse operacinių sistemų kopijose taip pat gali būti iš anksto įskiepijama kenkėjiška programinė įranga, siekiant įtvirtinti piratinę kopiją naudojančių vartotojų kompiuteriuose bei uždirbti iš juose esančios informacijos pardavimo.
Kodėl verta naudoti legalią programinę įrangą?
- Už nelegalios programinės įrangos naudojimą pagal LR galiojančius teisės aktus taikoma administracinė, baudžiamoji atsakomybė.
- Legali programinė įranga - kokybiška ir leidžia maksimaliai išnaudoti jos galimybes.
- Naudotojai pirmieji gauna programos atnaujinimus tiesiai iš programų gamintojų.
- Jeigu programos atnaujinimas mokamas, gamintojai taiko lanksčią kainodarą.
- Programinės įrangos naudojimas remia gamintojus, kurie gali efektyviau valdyti legalios programinės įrangos verslą ir kurti naujus, pažangiausius produktus.
- Apsaugote savo kompiuterį nuo kenkėjiškos programinės įrangos.
Statistika
1 pav. Programinės įrangos piratavimo rodikliai pagal regionus 2017 metais. Šaltinis: www.bsa.org.
2 pav. Piratinės programinės įrangos naudojimas Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir pasaulyje 2011-2017 metais. Šaltinis: www.bsa.org.
- Visą BSA ataskaitą galite rasti čia.
[[#ex]]
