Mokėjimo kortelės, bankomatai
• Pasinaudojama bankomate palikta kortele, jei ją pamiršusiam žmogui nuėjus lieka neužvertas operacijų dialogo langas.
• Pasinaudojama rasta ar pavogta kortele, jei kartu randamas jos PIN kodas.
• Prie bankomato angos, į kurią dedama kortelė, pritvirtinamas papildomas kortelės duomenų nuskaitymo įrenginys. Jis nukopijuoja magnetinės juostelės informaciją, o prie bankomato pritaisyta miniatiūrine kamera ar kitais būdais užregistruojamas kortelės kodas. Suklastota kortele gali pasinaudoti sukčiai.
• Žvilgčiojant per petį, žiūrint į atspindį vitrinoje ar panašiais būdais stebint, kaip įvedamas kodas. Atitraukus dėmesį arba naudojantis spąstais (įrenginiu, sulaikančiu į angą įdėtą kortelę) kortelė pasisavinama ir ja pasinaudojama.
Internetinė bankininkystė
• Vagystė, kai į sąskaitą įsibraunama apgaule išviliojus prisijungimo prie internetinės bankininkystės slaptažodžius. Daugiau apie duomenų viliojimą (angl. phishing) skaitykite čia.
• Nepageidaujami el. laiškai taip pat labai dažnai naudojami internetinės bankininkystės slaptažodžiams išvilioti. Naudotojas atidaręs tokį laišką ir paspaudęs nuorodą jame, nukreipiamas į suklastotus tinklalapius, iš kurių automatiškai parsisiunčiami virusai ar šnipinėjimo programos. Daugiau apie nepageidaujamus el. laiškus skaitykite čia.
• Nusikaltėliai internetu įsilaužia į kito asmens banko sąskaitą ir joje atlieka įvairias neteisėtas operacijos. Tai padaryti labai sunku, nes internetinės bankininkystės sistemoje bankai įdiegia kelių pakopų apsaugos sistemas.
• Nusikaltėliai prisistato policijos, „Sodros“, Mokesčių inspekcijos pareigūnais ar giminaičiais bei jų pažįstamais ir išvilioja elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, asmens duomenis. Jais pasinaudodami ištuština apgauto asmens sąskaitas, sudaro greitųjų kreditų sutartis. Apie šias sutartis nukentėjusieji sužino vėliau, t. y. kai bendrovės pateikia pretenziją dėl įmokos. Tada jau būna sunku nustatyti asmenis, kurie padarė nusikaltimą.
